jura publica anteferenda privatis — /jura pablaka aentafarenda praveytas/ Public rights are to be preferred to private. Jura publica ex private [privatis] promiscue decidi non debent /jura pablaka eks praveytow pramiskyuwiy … Black's law dictionary
jura publica anteferenda privatis — /jura pablaka aentafarenda praveytas/ Public rights are to be preferred to private. Jura publica ex private [privatis] promiscue decidi non debent /jura pablaka eks praveytow pramiskyuwiy … Black's law dictionary
blakomingas — blakomingas, a adj. gulsčias: Blakominga [šaknis] P. blakomingai adv.: [Šaknis] blakomingai ar pablaka slenk po žemės paviršę P … Dictionary of the Lithuanian Language
kietelis — kietẽlis sm. (2) kiečių rūšis, mažasis kietis: Kietẽliai auga pablaka Plng. Kietẽlių arbata padeda galvai Plng. Tik mažiejai kieteliai tėra vaistai, o didiejai ne Brs … Dictionary of the Lithuanian Language
pablakomis — adv. žr. pablaka 1: Vienas velnias pablakomis sėdi rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pablaku — pãblaku adv. 1. žr. pablaka 1 : Visos bėga į vidurį ir sėdasi pablaku, po ąžuolu V.Krėv. Elžbieta vis tebesėdėjo pablaku ant žemės S.Čiurl. 2. greta, šalia vienas kito: Tai vedum pãblaku atsisėdus, ta nebagelė pradėjo išpasakot MitI74.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pablakščiai — pablakščiaĩ adv. žr. pablaka 1 : Kad nėra ant ko susėsti (nėra suolų, krėslų), susėskiat pablakščiaĩ (ant grindų) Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
paditkinis — ×paditkìnis, ė adj. (2) Nt kainuojantis ditką, parduodamas po ditką: Pyragas paditkìnis kaštavo tris kapeikas Ggr. Išalkusiu valgyti sėdo pablaka ir suglemžė paditkìnį, kurį sūnus sūdžios ... buvo ... nusipirkęs BM394. Pyragai paditkìniai… … Dictionary of the Lithuanian Language
putra — 1 putrà sf. (2) K, Vvr, pùtros pl. (2) 1. sing. I, Lnkv miltų, bulvių kukulių, kruopų ar kitokia sriuba: A kruopų, a zacirkos, a bulbienės išverdi – ka tik kokia putrà, i gerai Žg. Kokia šį vakarą ta tavo putrà: kur vienas kankolas, kur kitas … Dictionary of the Lithuanian Language
vejė — vejė̃ sf. (4) NdŽ, LD225(Kal, Štk), KlbIX109(Krtn); MŽ, N, KlvK95 1. žr. 1 veja 1: Eik vejė̃s papjauti Kl. Išmesti seną žemę, o šaknis apdėti žaliomis velėnomis veję į apatę S.Dauk. Nusunkusios [v]andenį išbėrė bulves ant vejės, kad atvėstų, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
